Greitieji kreditai ir legendos apie juos

Nors greitieji kreditai vis dar yra populiarumo viršūnėje, atsiranda žmonių, kurie viešai bando visaip kaip sudirbti kreditavimo įmonių bendroves. Dažniausiai taip elgiamasi todėl, kad natūrali konkurencija iš didžiulių verslininkų ir mokesčių mokėtojų kišenių besikraunančių turtus pajuto šiokį tokį pinigėlių trūkumą. Mat, panašu, kad ne pirmus metus atostogauti tenka važiuoti ne į šiltuosius kraštus, o štai į kokį neprestižinį Palangos kurortą. Vienaip ar kitaip, kai kuriuos liaudyje sklandančius mitus apie greituosius kreditus vertėtų paneigti.

 

1. Kreditavimo bendrovės – labdaros įmonės. Yra žmonių, kurie galvoja, jog neturint pinigų greitųjų kreditų paslaugos yra puiki papildoma galimybė užsidirbti. Galima pagalvoti, jog tai tokia vieta, kurioje pinigai dalinami kaip saldainiai – dovanų. Manantiems, kad greitieji kreditai gali tapti papildomu nuolatiniu pinigų šaltiniu, teks nusivilti. Iš tiesų kad ir būtų keista, pasiskolintus pinigus visuomet tenka grąžinti. Jei netikite, paskaitykite sutartį su kreditoriumi. Gal ir mažomis raidelėmis, bet tai turėtų būti paminėta. 

 

2. Kreditai skirti vargetoms. Viešojoje erdvėje dažnai agituojama, jog nereikia gundytis greitais pinigais, nes tai tik pinigų neturinčių ir niekur nedirbančių varguolių pinigų prasimanymo šaltinis. Kad ir kokios geros yra kreditavimo įmonės, būtų sunku įsivaizduoti, kaip į kreditavimo bendrovę ateina smirdantis benamis iš gatvės, pasisveikina su konsultantu apsikabindamas ar net sumušdamas “penkis” ir sako: “Stasį, šiandien man pervesk dar pora šimtų litų, draugelio iš kito balkono gimtadienis, tai jau ne kokio smirdančio gėrimo, o šampaniuko norėtume įsigyti”. Sunkiai tikėtina, jog tokį vaizdą būtų galima pamatyti kreditavimo bendrovių padaliniuose. Juk žmogus su finansinėmis bėdomis dar nereiškia asocialios visuomenės atstovo. Itin dažnai greitieji kreditai pagelbsti ir iš tiesų daug uždirbantiems verslininkams, norintiems įsigyti neplanuotą pirkinį. Ar juos taip pat būtų galima sulyginti su benamiais vargetomis?

 

3. Kartą pabandžius neįmanoma sustoti. Smulkiojo kreditavimo bendrovės neslepia, jog Lietuvoje jau yra žmonių, kurie nebenori skolintis, tačiau jiems sunku susivaldyti. Todėl jie užpildė prašymą, kuriame kreipiasi į kreditorius, kad šie pinigų jam daugiau neskolintų. Kad ir kaip būtų skaudu atskleisti tiesą, iš tiesų greitieji kreditai nėra narkotinės medžiagos, kurios sukeltų priklausomybę. Deja, bet šiuo klausimu reikia tiesos ieškoti pačiame žmoguje, kuris negali susivaldyti nepasiskolinęs.

 

4. Kreditams ribų nėra. Kai kurie žmonės, kurie greičiausiai nėra naudojęsi kreditavimo bendrovių paslaugomis mano, jog kreditoriai yra itin dosnūs ir kreditų dalina į kairę ir į dešinę. Kad ir kaip bebūtų keista, tokios netvarkos skolinimosi sistemoje nėra. Net jei ir labai gražiai prašysite, kreditorius neduos Jums trečios ar ketvirtos nors ir labai nedidelės paskolos. Juk kreditavimas – verslas, kreditorius – ne Kalėdų senelis, o kreditavimo bendrovė – ne svajonių šalis. Net ir patogus skolinimasis čia turi būti atsakingas žmogaus apsisprendimas. 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *